Šalininkas

Gal aš ir esu tik pusiau azijietis, bet Amerikoje, kalbant apie rasę, yra arba viskas, arba nieko. Tu arba baltas, arba nebaltas.

Viet Thanh Nguyen – vietnamiečių kilmės JAV rašytojas, Pietų Kalifornijos universiteto profesorius. Pirmasis jo romanas „Šalininkas“ buvo nominuotas 14-ai premijų, iš jų gavo 8, daugiau nei 20 leidinių, įskaitant pačius įtakingiausius, jį paskelbė Metų knyga. 2016 m. pelnęs Pulitzerio premiją,  „Šalininkas“ tapo labiausiai aptariama knyga Amerikoje. 

„Šalininkas“ – tai bevardis pagrindinis veikėjas, maišyto kraujo intelektualas ir dvigubas agentas. Jis sąžiningai tarnauja slaptojoje proamerikietiškoje Pietų Vietnamo policijoje, ir drauge perdavinėja slaptas žinias savo vaikystės draugui Vietkongo ryšininkui. Jis tiki komunizmo idealais, tačiau užjaučia ir žmones, kuriuos pats išduoda ir pasmerkia mirčiai. Jis pernelyg subtilus, vidinis jo pasaulis per daug sudėtingas, kad galėtų priklausyti tik kuriai nors vienai pusei. Todėl jo siela ir tampa mūšio lauku, kuriame ne melas kovoja su tiesa, bet dvi tiesos kaunasi tarpusavyje. 

Karas eina į pabaigą, Pietų Vietnamo kariuomenės likučiai skubiai evakuojasi į JAV, o drauge su jais – ir herojus. Jam numatytas šnipo vaidmuo: sekti pogrindyje esančius revanšistus ir  pranešinėti apie emigrantų iš Vietnamo nuotaikas, tačiau realybėje viskas kur kas sudėtingiau.  

Autoriaus pasakojimas atskleidžia kančią ir supratimą apie tai, ką reiškia būti vietnamiečiu Amerikoje po karo – ir mes pasijustume taip, lyg viena koja būtume Amerikoje, o kita – Vietname. Amžinai įkliuvęs tarp pasaulių ir niekada nežinantis, kuriam priklauso. Kančia ir sumaištis, kurią nuolat patirti, jausdamas nuolatinį karą savo viduje.

Ši knyga kaip joks filmas ar užrašyta istorija suasmenina Vietnamo karą ir šios šalies žmones. Kupinas švelnumo ir humoro, žavus ir intelektualiai stimuliuojantis romanas, kuris žmogiškąja prasme aktualizuoja kaltinimą dėl JAV elgesio su vietnamiečiais karo metu ir po jo, tačiau daug griežčiau smerkia komunizmą ir porevoliucinius Vietnamo komunistinius lyderius – ir netiesiogiai, ir tiesiogiai klausia, ką daro revoliucionierius, kai revoliucija triumfuoja? Ir kodėl tie, kurie reikalauja nepriklausomybės ir laisvės, atima nepriklausomybę ir laisvę kitiems?

Be to, knygoje nagrinėjamos bendresnės blogybės, gadinančios valdžią turinčius vyrus ir moteris, atmetus visas valdžios idėjas.

„Šalininkas“ – knyga apie nepaprastai sudėtingą asmenybę, žmogų, kuris nuo gimimo jautėsi esąs kitoks: susidvejinęs, priklausantis iš karto abiem kariaujančioms stovykloms, o iš tiesų – nė vienai. Apie žmogų, kuriam tenka gyventi, pasitelkus visą savo gudrumą ir išmonę, kad išvengtų siaubingo daugelio savo tautiečių likimo. Apie tapatybę, kuri kaip smėlis byra tarp pirštų, kai vienu metu esi abiejose pusėse. Apie užuojautą, kurią herojus jaučia ir tiems, kuriuos įskundžia, ir tiems, kurie kankina jį patį. Empatija svetimam skausmui čia virsta ne būdu pagerinti pasaulį, bet siaubingų piktadarybių pateisinimu. Sugebėjimas subtiliai jausti pasaulį virsta ne dovana, bet prakeiksmu. 

„Šalininkas“ – nepaprastai daugiasluoksnis, komiškas ir tragiškas, žiaurus ir pribloškiantis romanas. .